UV rašalinio spausdinimo technologija išpopuliarėjo įvairiuose spausdinimo sektoriuose dėl greito kietėjimo, ryškių spalvų atkūrimo ir ekologiško bei energiją taupančio pobūdžio. Procesas paprastai apima kelis etapus: modelio projektavimą ir pagrindo paruošimą, pirminį pagrindo apdorojimą, skaitmeninį rašalinį spausdinimą, UV kietėjimą ir tolesnį apdorojimą. Rašto projektavimas ir pagrindo paruošimas apima spausdinimo pagrindo matmenų nustatymą arba projektavimą pagal numatytą raštą. Išankstinio apdorojimo metu skirtingoms medžiagoms reikia specialių paruošiamųjų priemonių – pavyzdžiui, medinius paviršius gali tekti išlyginti ir pašalinti dulkes, o stiklą padengti anti-delaminacija. Skaitmeninio rašalinio spausdinimo fazėje šablono failas įkeliamas į spausdintuvą, sukonfigūruojami spausdinimo parametrai, o spausdinimo galvutė tiksliai nuneša rašalą ant pagrindo paviršiaus. UV kietėjimas naudoja ultravioletinę spinduliuotę, kad būtų suaktyvintas greitas oligomerų ir monomerų kryžminis susiejimas ir sukietėjimas rašalo viduje, todėl susidaro patvari rašalo plėvelė. Vėlesnio apdorojimo etapai, tokie kaip atsparumo dilimui didinimas arba medžiagos supjaustymas į galutinę formą, yra pritaikyti konkrečiam gaminiui, o visos darbo eigos metu užtikrinama griežta kokybės kontrolė.
Mikroskopiniu lygmeniu UV spinduliuose kietėjančio rašalinio rašalo paruošimas yra pagrindinė technologija. Pavyzdžiui, UV kietėjantis rašalinis rašalas, skirtas informaciniams kodams, kompoziciją daugiausia sudaro pigmento dispersija (spalvinė pasta) ir nešiklis (lakas). Pigmento dispersija sudaryta iš dispersinės terpės, dispersinės medžiagos ir pigmento miltelių; pavyzdžiui, UV spinduliuose kietinamas monomeras, pvz., tetrahidrofurfurilakrilatas (THFA), gali būti naudojamas kaip dispersinė terpė, o sudėtinė disperguojanti medžiaga naudojama pigmentams išsklaidyti specializuoto malimo proceso metu. Transporto priemonė susideda iš monomerų, iniciatorių ir išlyginamųjų medžiagų; Tam reikia pasirinkti monomerus, kurie pasižymi dideliu kietėjimo greičiu ir puikiu pigmento drėkinimu, kartu su kelių fotoiniciatorių mišiniu, kad pagerintų kietėjimo efektyvumą. Rašalo sudėtį galima optimizuoti, pavyzdžiui, koreguojant iniciatorių santykį arba įterpiant poliuretano prepolimerus, kad būtų pagerintas džiovinimo greitis, arba pridedant specifinių monomerų, reguliuojant spausdinimo galvutės temperatūrą ir naudojant sudėtines išlyginamąsias medžiagas, kad pagerintumėte rašalo sklaidos charakteristikas ir spausdinimo tikslumą ant pagrindo.
